šventarytis

šventãrytis sm. (1) NdŽ žr. šventrytis: Šventãryčiais virė košę maišytą (pusmarškonę) M.Unt. Ji gi vedė rožančių ir šventas giesmes namie šventaryčiais, o dainas kaime šventavakariais ir lauke darbymečiais Vaižg.